Produktai / paslaugos >> Geoterminis šildymas
Šildymas šilumos siurbliais
Šildymas, naudojant šilumos siurblius per pastaruosius kelerius metus išplito visoje Europoje ir iki šiol auga. Tai nenuostabu, žinant, kokie veiksniai sąlygoja tą augimą – tai vyraujanti ekologinė ūkio strategijos kryptis, su tikslu bendromis jėgomis mažinti šiltnamio efektą ir didinti visos išgaunamos energijos panaudojimo ūkyje efektyvumą, bet svarbiausia – priklausomybės nuo tradicinių energijos šaltinių brangimo, bei Rusijos naftos ir dujų eksporto politikos tendencijų vengimas. Būtent šilumos siurbliai, vėjo jėgainės, saulės energijos kolektoriai, geoterminės sistemos padeda sumažinti tokių veiksnių įtaką, leidžia sutaupyti, tapti nepriklausomais nuo tiekimą vykdančių monopolijų, o kai kuriais atvejais – kai objektas nutolęs nuo esančių magistralių - tai vienintelis būdas apsirūpinti saugiu šilumos tiekimu bei ekonomiška elektros energija, arba paversti gamybą pelninga, naudojant išimtinai vietinius rezervus. Lyderiai energetikos srityje ir pramonės žinovais laikomos institucijos pastebi, kad Lietuvoje silpnai, palyginus su kitomis ES šalimis, naudojami vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai, delsiama su investicijomis iš valstybės pusės, parama ar bent palaikymu iš finansinių institucijų šia veikla užsiimantiems pavieniams iniciatyviems piliečiams ar privačioms įmonėms. Tačiau profesionalų energetikų rate jau yra pripažįstama, kad būtent Lietuva greitu laiku susidurs su didelėm energetinėm problemom - Rusijai nutiesus dujotiekį Baltijos dugnu ir uždarius Ignalinos AE - net ir laikinai prastovai - pastaroji elektros energijos realiai nebegamins, o vartojimas ir poreikis iš klientų pusės nesustos. Ir čia laimės tas, kuris jau dabar maksimaliai stengsis išnaudot „švarią“ energiją, kurią mums parūpina saulė, vėjas ir vanduo, kurios vartojimas atsieja nuo priklausomybės ir įsipareigojimų prieš tiekėją ateity.
Net ir finansinis – ekonominis atsiperkamumas jau yra nesunkiai įrodomas, nes šilumos siurbliai turi itin ilgą norminį veikimo laikotarpį. Šiuolaikinėse kompleksinėse šildymo sistemose veikiantys šilumos siurbliai gauna net po 10 metų veikimo garantiją, o kai kurie jau yra realiai atitarnavę po 30 metų ir sėkmingai veikia iki šiol, ką liudija Vokietijos ir Skandinaviška patirtimi pagrįsti faktai. Vakarietiška patirtis įgyvendinant naujausias technologijas paprastai lenkia Lietuvą kekiolika ar net keliasdešimčia metų kai kuriose srityse, tai pasakytina ir kalbant apie bendrąsias tendencijas šilumos energijos gamybos srityje plataus vartotojų rato atžvilgiu.
Šildymo sąnaudos visada turi būti vertinamos individualiai ir atsižvelgiant ne vien tik į šildomą ploto kvadratūrą ar bendrą statinio erdvės kubatūrą - ar rekonstruojamo pastato tūrį, bet ir šią aplinką sudarančių medžiagų šiluminį laidumą, drėgnumą, temperatūrinius vietinius klimatinių sąlygų svyravimus, ventiliacinių, vandentiekio sistemų bendrąsias ir kitas šildomos aplinkos savybes. Kiek kainuoja šildymas moderniąja šilumos siurblio pagalba veikiančia šilumos sistema? Nors atsakymas siūlomas paprastas: tiek, kiek elektros energijos sunaudoja šilumos siurblio kompresorius, savo veikimo periodu per 7 šildymo sezono mėnesius, pagal esamą elektros energijos kainą, bet vison sumon reiktų įtraukti dar ir šildymo sistemos konstravimo, montavimo darbus ir investicinio indėlio „vertę“ pagal augančias banko palūkanų normas tam laikotarpiui, kuriam vertinamas šildymo sistemos ekonomiškumas naudojant naują technologiją ir bendras projekto energetinis efektyvumas visam ūkiui, kurį paprastai įvertina, palaiko ir remia valstybės institucijos ir kolektyvinės vartotojų bendrijos.
Pavyzdžiui, galime priimti, kad gerai izoliuotame gyvenamajame name, kurio plotas sudaro 230 kv. m reikalingas 11,90 kW šilumos siurblys. Funkcionuojant tokiam siurbliui, per valandą veikimo jis suvartoja 2,45 kW galios iš elektros tinklo, likusius 9,45 kW jis “surenka” iš požeminio energijos kolektoriaus, kuriuos kondensacijos metu paverčia šiluma. Jeigu nustatysime, kad šildymo sezonas Lietuvos klimato juostoje trunka 7 mėnesius arba 5110 valandų per metus, tai šilumos siurblys veiks tik pusę to laiko, o elektros energija buitiniams vartotojams dabartiniais tarifais kainuoja 0,33 LT/kWh, ir tokiu būdu yra sudaroma paprasta tipinė vartotojo skaičiuoklė:
Elektros energijos įkainis |
Šilumos siurblio veikimo trukmė šildymo sezono metu* |
Sunaudota elektros energija |
Elektros energijos kaina |
Pastabos |
Sutaupytos šiluminės energijos "efektas" |
|||
LT/1kWh |
val.(h) |
kWh |
LT |
Kaina LT šildymo sezono mėnesiui |
kWh, paimta iš lauko energijos kolektoriaus, tik šilumos siurblio veikimo valandomis |
Vertė LT, esamu el energijos tarifu |
LT dabartiniu "Vilniaus Energijos" galiojančiu tarifu 0,2256 LT/kWh |
Siūlomu 0,3409 LT/kWh tarifu |
0.33 |
2555 |
6259.75 |
2065.7175 |
295.1025 |
24144.75 |
7967.7675 |
5447.0556 |
8230.9453 |
|
Šilumos siurblys aktyviai veikia tik 50% visos šildymo sezono trukmės |
0.2256 |
0.3409 |
|||||
LT/1kWh |
val.(h)/sezoną |
kWh/sezoną |
LT/sezoną |
LT/mėn |
kWh |
LT/kWh |
LT/kWh |
LT/kWh |
*nustatoma pagal Lietuvos klimatinę juostą ir pastato izoliacines sąvybes.
Matome, kad efektyvumas išliktų netgi tada, jei esant saugiam ir pelningam investiciniam terminuotam indėliui banke praradimas - renkantis kitą investicinį šaltinį - per metus siektų 5- 6%, o 5000LT per vienerius metus susidarytų tik darant ugiau nei ≈80 000 LT investiciją kitur, o ne tame banke.
Šilumos siurblių galingumas jau parenkamas nuo 6 kW iki 100 kW - ribose, o šie įvairūs šilumos siurbliai gali būti naudojami tiek gamybiniuose objektuose, tiek gyvenamuosiuose namuose – visur kur reikalinga šiluma ir karštas vanduo, o vasaros metu – vėsinanti sistema.
Dėka techninio sprendimo universalumo šilumos siurblys gali dirbti ir kaip šaldymo įrenginys, naudojant grindinę šildymo sistemą karštą dieną temperatūrai kambariuose vėsinti. Temperatūrai patalpose pasiekus 30ºC, grindyse palaikoma 18ºC paviršiaus temperatūra - tada kambario temperatūrą pažeminama iki 22-23ºC. Tai - komfortiškas žmogaus organizmui lygis.
„REMESTA“ kliento pasirinkimui gali pasiūlyti ir grindinio šildymo sistemas. Europoje toks šildymas naudojamas sandėliams, parduotuvėms, sporto salėms, ofisams, buitinio ir medicininio aptarnavimo įmonėms, spaustuvėms ir kitiems pramoniniams ir pramoginiams objektams. Grindų šildymo sistemos turi privalumų, kurie leis Jums sutaupyti pinigų ir ploto, suteiks jaukumo bei komforto. Jose reikalinga perpus žemesnė cirkuliacinio vandens temperatūra, negu radiatorinėse šildymo sistemose, visa patalpa šildoma vienodai – kas aktualu pramonėje ir visuomeninėse patalpose, kur svarbu palaikoma nuolatinė aktyvi ir ekonomiška ventiliacija, gali būti nuostolingas oro drėgnumo nevaldomas svyravimas, dulkių kaupimasis ir pan.
Srities specialistų tarpe yra laikoma, kad tam, kad pasiekti patalpoje 21ºC temperatūrą žiemos metu, kai už lango – „-‘‘ 20ºC, grindų šildymo sistemos vandeniui reikalinga tik „+‘‘ 35ºC temperatūra. Palyginimui su radiatoriniu šildymu - priimame, kad ten - radiatorinėje šildymo sistemoje - vanduo turi būti ne žemesnės kaip 65ºC temperatūros. Tokiu būdu - perduodančio šilumą vandens įkaitinimui tik iki „+‘‘ 35ºC yra sunaudojama visais atvejais žymiai mažiau energijos, taip sutaupomi pinigai, pagerinamos ir eksploatacines būsto savybės.
Šiuo metu „REMESTA“ aktyviai populiarina naują Lietuvoje, bet jau plačiai pripažintą Vakarų šalyse šildančių lubų technologiją. Tai – infraraudonuoju spinduliavimu paremta šildymo sistema, leidžianti pasiekti itin gero efekto renovaciniuose projektuose, tiek diegiant naujausias šildymo technologijas jau senokai pastatytuose ir įrengtuose butuose, tiek ir statant naujus objektus, kuriant naujus itin ekonomiškus energetinius sprendimus moderniuose naujoviškuose pastatuose, siekiant kuo efektyviau panaudoti alternatyvius atsinaujinančius energijos šaltinius. Šių technologijų diegimas Vakarų šalyse buvo aktyviai spartinamas valstybės paskolomis ir subsidijomis – nauda įžvelgiama aiški – kitaip nevyktų finansavimas: ekonomikoje vakariečiams vien politinių sumetimų „atsisieti nuo Rusijos dujotekio“ nepakaktų – esminis argumentas čia yra tai, kad – augantys energetikos kaštai savikainoje brangina visą šalies ūkio produkciją, mažina pramonės pelną - taip skurdina šalį ir mokesčių mokėtojai lieka vis mažiau „skolingi“ tai pačiai valstybei, o jos prekės praranda konkurenciją kitų šalių gamintojų atžvilgiu.
(...toliau apie šildančias lubas – detaliai – specialiame skirsnyje "geoterminio šildymo privalumai")