KONTAKTAI

UAB "Remesta"
Savanorių pr. 65A, Vilnius LT-03149
Įmonės kodas: 124829882
Telefono numeris: +370 699 48 530
Faksas: +370 2 375628
Elektroninis paštas: info@remesta.lt

Naujienos

05/19/09

Ekonominis energetikos pelnas


Ekonominis energetikos pelnas

Kategorija: Bendra
Įrašė: admin

Kaip pastebi LEKA (Lietuvos Energetikos Konsultantų Asociacija) - profesionaliausių energetikos ekspertų visuomeninė organizacija Lietuvoje 2008-04-29: “Šilumos vartotojai kol kas neturi naudos iš kogeneracijos, energijos tiekėjai kol kas neturi tiesioginės naudos iš vykdomų investicinių modernizavimo planų.“

“Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 metų balandžio 22 dieną nustatė nepakitusią šilumos kainą gyventojams, nors bendrovė "Vilniaus energija" prašė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) leisti padidinti tarifą nuo 14,57 cnt/kWh iki 22,75 cnt/kWh. Taryba taip pat nusprendė kreiptis į VKEKK, kad ši pakeistų šilumos kainų skaičiavimo metodiką.”

Mes atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad 2009 -aisiais “Vilniaus energija” jau atsiėmė ir pakartotinį Vilniaus savivaldybei ir valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateiktą prašymą padidinti šilumos kainą iki 34,09 ct/kWh, nors primename, kad šiuo metu sostinėje galioja 22,56 ct/kWh šilumos kaina. Pastarasis pršymas buvo argumentuotas tuo, kad brangstant importuotoms gamtinėms dujoms – šilumos kaina šalies sostinėje buvo mažesnė už savikainą. Dėl laiku neperskaičiuotos šilumos kainos “Vilniaus Energija” nurodo, kad 2007 – 2008 metais patyrė 127 mln.litų nuostolių. Ši bendrovė teigia, buvo priversta skolintis papildomai iš bankų, o tai vėl pabrangino šilumos vartotojams jos parduodamos šilumos kainą. Procesas tęsiasi ir, rodos, negrąžinamai. Siekiama dar tampriau susieti šilumos kainą su gamtinių dujų kainos rinkoje svyravimais.

Savivaldybės sprendimas yra pagrįstas teiginiu, kad šiluma Vilniuje yra gaminama termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse, kurių pagrindinis produktas yra elektros energija, už kurią "Vilniaus energija" gauna pelną, o termofikacinėse elektrinėse pagaminama šiluma yra šalutinis, atliekamas produktas, todėl jos kaina šiuo metu atitinka gamybos sąnaudas.

Jeigu VKEKK neatsižvelgs į tarybos sprendimą, savivaldybė dėl šilumos kainų skaičiavimo gali kreiptis į teismą.

LEKA atkreipia dėmesį, “kad naujojoje ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOJE (2008.03.15 Nr. O3-4) 70 punkte yra numatyta, kad : Bendrame technologiniame šilumos ir elektros energijos gamybos cikle susidarančios šiluminės energijos gamybos sąnaudos atskiriamos vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika. Kol ši metodika nepatvirtinta, sąnaudos šiluminės energijos gamybai atskiriamos pagal Alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodą. Pagal šį metodą bendrame technologiniame cikle susidarančios šiluminės energijos gamybos sąnaudos yra lygios sąnaudoms, kurios susidaro panašios galios tik šilumą generuojančiose katilinėse, naudojant tą pačią kuro rūšį. Likusios sąnaudos priskiriamos elektros energijos gamybos sąnaudoms. Šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudos gali būti atskiriamos vadovaujantis kitais sąnaudų atskyrimo metodais, tačiau tiekėjo sąnaudų atskyrimo taisyklės turi būti suderintos su Komisija, o 48 punkte nustatytais atvejais (mažų šilumos tinklų atveju) – su savivaldybės institucijomis.”

Kol nepatvirtintos kitos sąnaudų kogeneracinėse elektrinėse atskyrimo taisyklės, šilumos tinklų vartotojai mokės už šilumą tokią pačią kainą, kaip mokėtų, jei kogeneracinių elektrinių nebūtų, o šiluma būtų ruošiama katilinėse.

LEKA, skatindama VKEKK kuo greičiau parengti šilumos vartotojams palankesnes sąnaudų kogeneracinėse elektrinėse atskyrimo taisykles, konstatuoja faktą, “kad šiuo metu yra neįmanoma tikėtis, kad šilumos kaina vartotojams, augant gamtinių dujų kainai, gali nekisti.”

LEKA nuomone, “VKEKK negali patvirtinti nepakitusios šilumos kainos Vilniaus šilumos vartotojams, nenusižengdama šiuo metu galiojančiai šilumos kainų nustatymo metodikai.”

LEKA mano, kad “šiuo metu Vilniaus savivaldybei reikėtų atkreipti dėmesį ar atskirti kaštai elektros gamybai realiai atitinka elektros kainą, už kurią "Vilniaus energija" parduoda elektrą. Tai yra, ar elektros gamyba iš ties šiuo metu yra pelninga veikla.”

”Ateityje, LEKA nuomone, kogeneracinių elektrinių gaminamos šilumos ir elektros kainos turėtų būti nustatomos vienu sprendimu, siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo tarp elektros ir šilumos vartotojų.” Ekspertams analizuojant situaciją energetikos kainodaroje plačiau, LEKA atstovai pastebi, “kad pagal dabar galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką - teoriškai visų vykdomų sėkmingų iniciatyvų rezultatai yra gaunami šilumos ir elektros vartotojų, mažinant jiems patiektos šilumos kainą”.

Ekspertų nuomone, teoriškai tai tiesiogiai neturėtų skatinti monopolinėje rinkoje veikiančių privačių energijos tiekėjų daryti investicijų į savo ūkį (paklausa praktiškai nelanksti, kokia energijos kaina bebūtų - energijos suvartojimas praktiškai priklauso tik nuo klimatinių sąlygų). Nuo šilumos kainų tiesiogiai priklauso tik įtampa visuomenėje, vartotojų įsiskolinimai ir šilumos tinklų administracijos karjeros perspektyvos.

Dabar energijos tiekėjų pelnas priklauso praktiškai tik nuo turimo turto vertės, nepriklausomai ar tas turtas yra išnaudojamas efektyviai, ar ne.

Todėl, pabrėžia žinovai – “matyt ateityje bet kuriuo atveju optimalus sprendimas, keičiant metodiką, būtų - dalintis pelną, gaunamą iš sėkmingų investicijų, tarp vartotojų (mažinant energijos kainą) ir energijos tiekėjų (didinant įmonės pelno maržą)”.

Tai pakankamai sudėtinga. Tam reikia vykdyti investicijų ir jų pasiekiamo rezultato monitoringą bei nustatyti kiekvienos sėkmingai atliktos investicijos duodamą naudą kiekvienais metais, keičiantis rinkos sąlygoms.

Kitas tikras iššūkis VKEKK artimiausiu metu bus pakoreguoti šilumos kainos nustatymo metodiką, užsidarius Ignalinos AE ir pradėjus pardavinėti kogeneracinėse elektrinėse gaminamą elektrą rinkos diktuojamomis kainomis.

Akivaizdu, kad tai greitai paskatins ir individualias vartotojų iniciacityvas aktyviau investuoti savąjį kapitalą į nepriklausomą, atsietą šilumos gamybą, jos naujausius technologinius sprendimus ir ekonomiškas sistemas, gebančias panaudoti nesibaigiančius vietinius atsinaujinančius išteklius ir ekologiška aplinką garantuojančias net ir ateinančioms kartoms. Tai sistemos itin saugios ir efektyvios didesniuose ar nutolusiuose objektuose. Mes jau žinome, ir galime nesunkiai įrodyti klijentams panašių investicijų naudą – kaip greičiausiai efektyviausią šiuo metu investiciją to kapitalo, kurio perkamąją galią Lietuvoje dabar yra taip nelengva išsaugoti ar apdrausti. Šildymo sistemų naujovių diegimas – neišvengiamas ir vyksta kiekvieno privataus asmens ūkyje, tik skirtingais tempais. Tai lemia ne tik laikinas neatitikimas keliais centais – nutolimas nuo vienų ar kitų kainų standartų - šalies tiekėjų tarpe – tai visuotinė tendencija. Tai parodė visos eilės pastarųjų metų praktika ir bendri pasaulio ekonominio-finansinio vystymosi principai, paremti visų pirma gamybos technologine – informacine plėtra ir sėkmingų investicijų sparta šalyje ar kitam uždaram ūkyje, mažinant gamybos sąnaudas ir didinant kiekvieno privataus vartotojo nepriklausomybės laipsnį.

Kaip pastebi LEKA: “Jei elektros rinka tikrai veiks, tai įvertinti per ateinančius metus gautą pelną iš elektros pardavimo jokių metodikų pagalba praktiškai nebus įmanoma.” O ir šilumos kainų fiksaciją viename ar kitame lygy Pardavėjų tarpe garantuoti nebus taip lengva, kaip manome mes.

LEKA nuomone, “tokiu atveju - liks tik šilumos kainą nustatinėti "ex-post" (po fakto) būdu. Tai yra - gautas iš elektros pardavimo pelnas turėtų būti kaupiamas ir sekančiais metais dalimi to pelno - mažinama šilumos kaina.” Kol kas tai - gražūs lūkesčiai, kaip pastebime mes.